Yra tokių kvapų, kurie išneša. Pavyzdžiui, mažų šuniukų kvapas, kai jie tau laižo veidą. Juokiuos, kad iš kakų ir pieno, bet iki galo dar nesuprantu, iš ko jis sudėtas. Dar yra miesto po lietaus. Šašlykų. Pirmų braškių. Ajerų. Ir pernokusių, darže augančių pomidorų kvapas. Saulėje išdžiūvusių skalbinių. Sausainių tešlos. Teatro kėdžių. Pirties. Vyšnių žiedų. Alyvų. Bijūnų. Kaštonų. Vilnos. Tepaluotų rankų.Tirpsmo kvapas pavasarį. Ką tik užpūstos žvakės kvapas.
Bandelės iš „Gudobelės“ kepyklos kvapas. Svylančių geležinkelio bėgių kvapas, lakstant aplink vaikystėje. Maudymuko, kuris džiūsta ant tavęs vasarą, kvapas. Pušų kvapas, ankstyvą rytą, vos išlindus saulės spinduliams. Naujos patalynės. Mylimo vyro kaklo. Dukros kepurės. Naujos knygos lapų. Sviesto bulvių košėje. Mokyklos suolo. Šlapios geležies, senų nuotraukų, nuo kaitros suminkštėjusio asfalto, skruzdėlyno ankstyvą pavasarį kvapas.
Miško samanų, sekmadieniais kepamų tėčio blynų, močiutės kosmetikos stalelio, balų, kuomet lyja „skėtukais“, kūdikio, darželio maisto kvapas. Šalčio, kuomet net nosies plaukeliai apšąla, kvapas. Žemuogių, jazminų, dumblo… triušio kvapas. Žemės kvapas rudenį. Mandarinų kvapas prieš Kalėdas. Saulėje įkaitusios odos, naminio plovo, mamos megztinių, iš lauko grįžusių žmonių – vėjo ir šuns – kvapas. Plaukų, išsimaudžius upėje, kvapas. Traukinių. Skaldomų malkų, šieno, nukultų grūdų, pirmų braškių su pienu, viščiukų kvapas. Batų tepalo, metalinių supynių kartu su rudens lapais kvapas. Ant radiatoriaus džiūstančių šlapių pirštinių kvapas. Ką tik nupjautos žolės. Aviečių uogienės. Vyšnių kompoto. Bulvių, keptų žarijose kvapas. Židinio prišildyto oro kvapas. Virtų bulvių su krapais kvapas. Pakalnutės. Odinių pirštinių. Motociklo. Uniformos kvapas. Svetainės kilimo kvapas. Pinto krepšio kvapas. Krepšinio kamuolio kvapas. Naujo automobilio kvapas. Bučinių kvapas ant tavo lūpų, po pasimatymo.
Labai ankstyvo ryto kvapas. Klaipėda, kuri paryčiais kvepia mariom. Rudens ryto, kai supranti, kad jau žiema kvapas. Dulkių kvapas. Palėpės kvapas. Žvyro kvapas. Smėlio kvapas. Kambario su šviežiais tapetais kvapas. Valties kvapas.
Močiutės namų, pedantiškos švaros kvapas. Rankų, nugenėjus pomidorus, kvapas. Valomų grybų kvapas. Kvapas, atsukus žirnelių stiklainį. Pušys, Smiltynėje, praėjus kelioms valandoms po lietaus. Laužo kvapas. Benzinas. Pirmieji lapai ir lapeliai. Pirmasis sezono arbūzas. Namų kvapas, kai mama iš orkaitės ištraukia pyragą. Ravint morkas, išpurentos žemės kvapas. Šuniukų pėdų kvapas, primenantis spragintus kukurūzus. Topolių kvapas. Sporto salės kvapas. Šviežiai maltos kavos. Vyro marškinių. Mažylio šlapimo sauskelnėse. Vandens dviračių. Klasės lentos ir tos šlapios kempinės kvapas.
Troškimai ir atsiminimai – štai, kas yra kvapas.